Search Results for: "darbo rinka"
Nuo gegužės mėnesio pradžios lietuviai gali be apribojimų dirbti Vokietijoje ir Austrijoje. Nors kol kas nėra tikslesnių statistinių duomenų apie susidomėjimą šiomis darbo rinkomis, tačiau, kai kurių ekspertų vertinimu, į šias šalis per artimiausius mėnesius gali plūstelėti beveik pusė milijono darbo imigrantų.
Vokietijos profsąjungos baiminasi, kad nekvalifikuota darbo jėga iš Rytų Europos šalių gali turėti ryškios įtakos šiai darbo rinkos daliai, todėl jau dabar siūloma daryti tam tikrus darbo apmokėjimo pakeitimus.
Slaugos darbuotojų paieškos rinkoje tarpininkavimo paslaugas teikiančios Vokietijos įmonės „Hausengel GmbH” atstovė Daiva Laukaitytė sako, kad šiuo metu į Vokietiją atvyksta ir daug aukštas pareigas iki tol užėmusių lietuvių.
„Pastaruoju metu kreipiasi net žmonės, dirbę vadovais, daktarais, buvę verslininkai ar mokytojai. Daugiausia kreipiasi lietuvės moterys. Didele dalį, pageidaujančių padirbėti slaugos srityje vasarą, sudaro būtent mokytojos. Seselių ir kitų medicininį išsilavinimą turinčių specialistų yra nedaug. Manau, kad šios srities atstovai dažniausiai ieško galimybių savarankiškai įsidarbinti ligoninėse arba slaugos namuose. Vokietijoje jaučiamas šios specialybes trūkumas“ ,- sako „Hausengel GmbH” atstovė D. Laukaitytė.
Dėl išaugusio nedarbo įvairių Europos šalių rinkose darbdaviai tapo žymiai išrankesni ir būsimų darbuotojų kalbos mokėjimo atžvilgiu. Atsivėrusios Vokietijos ir Austrijos darbo rinkos plačiau atvėrė duris ir vokiečių kalbos mokymo paslaugas teikiančiose įstaigose Lietuvoje.
D.Laukaitytė sako, kad lietuviai kol kas pasižymi geriausiu vokiečių kalbos mokėjimu:
„Galima pagirti lietuvius, nes iš besikreipiančių Rytų Europos šalių gyventojų – lietuviai vokiškai kalba geriausiai. Norint užsiregistruoti užtenka, taip vadinamos, „virtuvinės kalbos“. Svarbu suprasti, ką tau sako ir mokėti atsakyti. Gramatika nėra taip svarbu. Nekalbantiems pasiūlome tiesiog dar pasimokyti kalbą ir vėl kreiptis į mus“.
Ekonomistų teigimu, Vokietijos darbo rinka yra labai konkurencinga dėl gero atlyginimo, pigaus maisto ir geros kokybės būsto, todėl be didesnių pastangų įsitvirtinti joje, kaip tai prieš kelerius metus buvo galima padaryti Didžiojoje Britanijoje ar Airijoje – sudėtinga.
Tarpininkavimo įmonės „Hausengel GmbH” atstovės teigimu, darbo atlygis slaugos srityje Vokietijoje gali svyruoti, tačiau dažniausiai prasideda nuo 1100 eurų per mėnesį. Vis dėlto reikia nepamiršti, kad darbas trunka visą parą.
Statistikos departamento duomenimis, 2010 metų sausio-spalio mėnesiais daugiausia mūsų šalies gyventojų emigravo į Jungtinę Karalystę (34,5 tūkst.), Airiją (11,6 tūkst.), Norvegiją (4,4 tūkst.), Vokietiją (3,4 tūkst.).
Pokalbis dėl darbo dažnam sukelia nemažai streso. Kur žiūrėti? Kaip laikyti rankas? Kaip pasiruošti atsakyti į vienokį ar kitokį klausimą? Patarimų, kaip sužavėti darbdavį, kiekvienas esame girdėję ne kartą. Tačiau įdarbinimo specialistai pažymi, kad darbo pokalbio metu ne tik įmonė renkasi darbuotoją, bet ir kandidatas renkasi būsimą darbo vietą. Todėl bijoti klausimą užduoti patiems – neverta.
Pasaulį sudrebinus didelio masto kibernetinei atakai, kompiuterių naudotojai susirūpino savo saugumu. Nuo viruso „WannaCry“ preliminariai nukentėjo daugiau nei 200 tūkst. kompiuterių, esančių 150 šalyse.
Skaitant darbo skelbimus akys užkliūva už dviejų frazių, kurios labai dažnai eina greta viena kitos: „reikalavimas – ne mažesnė nei 2 metų darbo patirtis“ ir „gali būti paskutinių kursų studentas“. Ar įmanoma dar nebaigus studijų sukaupti solidžią darbo patirtį? Ir ar tikrai to reikia?
Jaunų žmonių nedarbas Europos Sąjungoje (ES) viršija rekordus. Ne išimtis šiuo klausimu ir Lietuva – jaunimo nedarbas mūsų šalyje siekia 25,6 procento.
Didysis pudelis AbraKadabra mėgsta keliauti (aplankė net 16 šalių), kasdien eina į darbą, domisi dizaino naujienomis, aktyviai dalyvauja Facebook’e ir visai neseniai pradėjo modelio karjerą – žodžiu yra labai aktyvus augintinis. Plačiau apie jį, pudelių veislę, jai įprastas šukuosenas, netgi šuns ir namų aplinkos santykį bei kaip išsirinkti sau tinkamą partnerį pasakoja Abros šeimininkė, interjero dizainerė Dalia Mauricaitė.
Baltijos auksu vadinamas gintaras netrukus gali tapti retenybe. Gintarų rinkoje verslininkai įžvelgia didelių pokyčių – jų kaina išaugo dvigubai arba net trigubai, o pati rinka sustingo.
Tinklaraščio daiktuistorijos.blogspot.com autorė Rūta Sičiūnaitė ne tik turi hobį – siuvimą, bet ir dėl jo paliko gerai apmokamą darbą ir atsidavė tam, ką labiausiai mėgsta – rankinių siuvimui.
i mokslai, tad nutariau, kad reikia sieti ateitį su praktiška profesija. Pasirinkau fiziką, baigiau mokslus, įsidarbinau, bet visą tą laiką siuvau. Širdis ne visada ten, kur pinigai.
Kada supratote, kad galite siūti pagal užsakymą?
Tai nebuvo vienos dienos sprendimas. Studijas derindama su darbu siuvimui negalėjau skirti daug laiko, daugiau siūti pradėjau baigusi universitetą. Pamatę mano darbus pažįstami ėmė prašyti susiūti ką nors jiems. Tiesą pasakius, net tinklaraštį ėmiau rašyti dėl to, kad reikėjo erdvės savo darbams pristatyti. Žmonės, pastebėję kokią mano rankinę (jas mėgstu siūti labiausiai), klausdavo, kur galėtų pamatyti daugiau siuvinių. Pamaniau, kad blogas – įdomesnė nei įprasta darbų galerija forma darbams pateikti.
Mano klientai į mane kreipiasi norėdami įgyvendinti viziją: dažnai susikuriame vaizdą ir nieko panašaus nerandame parduotuvių lentynose. Dažniausiai kreipiasi moterys, bet teko siūti ir rankines vyrams.
Ar atsimenate pirmuosius pasiekimus?
Pirmąjį rūbą sau, o ne lėlėms, kurį jau dėvėjau gatvėje ir mokykloje, susisiuvau trylikos metų. Tai buvo kelnės. Radau namuose gražios medžiagos ir supratau, kad turiu pasisiūti. Apie savo planus nesakiau net mamai. Pasiėmiau savo senas kelnes, pridėjau prie audinio, sukirpau, sudaigsčiau, pasimatavau, pataisiau, kur buvo blogai. Galiausiai gavosi kelnės, kurias mūvėjau ir labai mėgau.
Nebūdavo taip, kad daug laiko skirdavau savo pomėgiui, bet savaitgaliais vietoj televizoriaus rinkdavausi siuvimą. Mano močiutė buvo siuvėja, tad turėjome siuvimo mašiną, o namuose visad būdavo audinių atkarpų: mama, nors tai nebuvo jos hobis, kartais irgi šį bei tą susiūdavo.
Tinklaraštyje užsimenate, kad norėtumėte išleisti receptų knygą. Ši jūsų aistra namų ruošai – siuvimui, gaminimui – šeimos įtaka?
Nepasakyčiau. Mano mamą galėčiau pavadinti darboholike, namuose ji praleidžia mažai laiko, o maistą gaminti labiau patinka tėčiui. Nežinau, ar šeima turėjo įtakos mano pasirinkimui, bet esu įsitikinusi, kad daug lėmė tai, kad abu tėvai turėjo hobius. Atkreipiau dėmesį, kad dabar retas jaunas žmogus turi rimtą pomėgį. Kalbu ne apie susidomėjimą, kai skiri tam kelias savaites, išsikvepi ir grėbiesi naujos veiklos. Omeny turiu tai, ką mėgsti visą gyvenimą, kam skiri laisvalaikį. Mano tėtis – žvejys, taip pat labai domisi naujosiomis technologijomis, o mama – mada, dar ji neria vąšeliu ir mezga.
Turite savitą stilių. Kas turėjo jam įtakos?
Niekad neanalizavau, kodėl man gražūs tam tikri dalykai. Manau, didelį indelį įnešė mama: vaikystėje ji rengdavo mane kitaip nei buvo įprasta. Sakydavo: „blizgučiais ir gėlytėmis tavęs nenukabinėsiu“. Daug reiškia ir domėjimasis mada bei aplinka.
Kai kurie, kalbėdami apie mano stilių, dažnai nuopelnus priskiria likimui: „tu gimei po laiminga žvaigžde, turi talentą“. Aš taip nemanau. Mano stilius, sugebėjimas derinti spalvas ir fasonus – visa tai išmokta. Grožio suvokimas, žinoma, vidinis, jo prado nežinau, bet daug daugiau davė tai, kad daug skaitau, domiuosi apranga. Esu mokslo žmogus, tad aprangos menas man – tai informacijos dėliojimas, kol pasiekiamas rezultatas, o ne spontaniškas impulsas „šiandien vilkėsiu tą ar aną“.
Ar jūsų išsilavinimas padeda siuvant?
Žmonės dažnai stebisi, kaip tu, nebaigusi jokių mokslų, sugebi pasidaryti iškarpą. Čia techninis išsilavinimas labai praverčia. Man net keista, kodėl tai kitiems atrodo sudėtinga: pamatuoji, paskaičiuoji, įsivaizduoji, kaip tai atrodys erdvėje, ir perkeli ant popieriaus.
Ką patartumėte norintiems prisijaukinti siuvimo mašinėlę?
Siūti. Tereikia noro, o informacijos labai daug. Literatūros apie siuvimą ir iškarpų rengimą nemažai anglų kalba, dar galima atrasti tarybinių knygų lietuvių kalba. Taip pat pradedantiesiems patariu pamėginti siūti pagal iškarpų žurnalus: tas iškarpas nesunku pritaikyti. Kaip jau sakiau, kad taptum siuvėju reikia ne talento, o darbo.
Kalbino Ina Peseckienė
Nuotr. daiktuistorijos.blogspot.com
Nuo metų pradžios teritorinės darbo biržos padėjo įsidarbinti 8,2 tūkst. asmenų – du kartus daugiau negu pernai per tą patį laikotarpį. Šią savaitę įdarbinimo paslaugos suteiktos 3,2 tūkst. ieškantiems darbo, tuo tarpu 2010 m. sausio 15 – 21 įdarbinimo rodiklis buvo mažesnis – įdarbinta 2,5 tūkst. bedarbių. Darbdaviai registravo 2,1 tūkst. laisvų darbo vietų – beveik du kartus daugiau, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.
Lietuvos darbo biržos direktorius Mindaugas Petras Balašaitis, vertindamas prasidėjusių metų darbo rinką, pažymėjo, kad įdarbinamų žmonių ir laisvų darbo vietų rodikliai išlieka geri nuo pat šių metų pradžios: padėta įsidarbinti 8,2 tūkst. žmonių, darbdaviai registravo 6,2 tūkst., tai yra beveik du kartus daugiau laisvų darbo vietų, palyginti su tuo pačiu praeitų metų laikotarpiu. Tuo tarpu naujai registruotų darbo ieškančių žmonių teritorinėse darbo biržose mažėja.
Šalies teritorinės darbo biržos sausio 14 – 20 dienomis bedarbio statusą suteikė 5,6 tūkst. asmenų, t.y. 0,8 tūkst. mažiau, palyginti su ankstesne savaite. Jaunesnių kaip 25 m. amžiaus bedarbių įregistruota 401. Žvelgiant į praėjusių metų tą patį laikotarpį, darbo ieškančių asmenų registravimosi darbo biržoje tempas sulėtėjo: 2010 metų sausio 15 – 21 dienomis įregistruota 7,6 tūkst. bedarbių. Didžiausią dalį bedarbiais tapusių žmonių sudaro nedirbę laikotarpį nuo pusės iki dvejų metų – 69,0 proc., 15,9 proc. – atleisti iš darbo per paskutiniuosius šešis mėnesius, 7,9 proc. – niekur nedirbę, 7,2 proc. turi ilgesnę kaip 2 metų neveiklumo pertrauką.
Daugiausia bedarbių – 32,6 proc. įsigijo verslo liudijimus, 29,4 proc. buvo nusiųsti į viešuosius darbus, 16,9 proc. įdarbinti subsidijuojant, 13,7 proc. buvo nusiųsti į profesinį mokymą, 5,7 proc. – į įgūdžių įgijimo rėmimo programą.
Savaitės pabaigoje nedarbo draudimo išmokos buvo mokamos 47,4 tūkst. arba 15,2 proc. registruotų bedarbių. Naujų paskirta 2419 bedarbių, baigta mokėti beveik 2,6 tūkst. bedarbių, iš jų 22,6 proc. mokėjimas baigtas anksčiau laiko jiems įsidarbinus.
Sausio 20 d. šalyje buvo registruota 311,4 tūkst. bedarbių. Tai sudaro 14,4 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų.
Pastarųjų mėnesių teigiamas darbo rinkos pasiūlos tendencijas nusvėrė gruodžio antrojoje pusėje padidėjęs sugrįžusių iš laikino užimtumo priemonių bedarbių skaičius. Tai yra įprastas kasmetinis reiškinys, kai paskutinįjį metų mėnesį fiksuojamas registruoto nedarbo augimas sumažėjus paklausai sezoniniams ir laikiniesiems darbams.
Lietuvos darbo biržos duomenimis, sausio 1 d. teritorinėse darbo biržose buvo registruota 311,3 tūkst. bedarbių ir darbo ieškančių žmonių arba 14,4 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų. Tačiau augimas yra perpus mažesnis nei 2009 metų gruodį.
Lietuvos darbo biržos direktorius Mindaugas Petras Balašaitis, vertindamas praėjusių metų paskutinio mėnesio darbo rinką, pažymėjo, jog klostosi neįprasta situacija: nedarbas mažėja lėtai, tačiau darbdaviai susiduria su darbo jėgos trūkumu, nes neranda Lietuvoje reikiamos kvalifikacijos darbuotojų ir jų ima ieškoti kitose šalyse.
„Struktūrinis nedarbas, kai darbo paklausa savo struktūra neatitinka darbo pasiūlos, iškreipia padėtį darbo rinkoje – vienų profesijų ir kvalifikacijų turinčių žmonių yra gerokai per daug, o kitų trūksta. Teigiamus pokyčius darbo rinkoje stabdo tiek darbo pasiūlos ir paklausos neatitikimas, tiek skirtingų darbdavių ir darbuotojų poreikiai ir lūkesčiai. Tai geriausiai atspindi, pavyzdžiui, siuvėjų situacija – nors teritorinėse darbo biržose jų įregistruota ne vienas šimtas, tačiau šios profesijos darbuotojai nenoriai priima pasiūlymus dirbti, ir darbdaviai darbo jėgos linkę ieškoti kitur“,- tvirtino Lietuvos darbo biržos vadovas.
Be to, jo teigimu, nemažai įtakos turi ir tai, jog laisvos darbo vietos nesutampa su darbo ieškančiųjų gyvenamąja vieta, darbo ieškantys žmonės nėra mobilūs, dažnai tenkinasi gaunama socialine parama, o tai dar labiau didina teritorinius nedarbo skirtumus. Taip pat reikia pastebėti, kad šiuo metu kvalifikuotų specialistų netenkina tinkamo darbo pasiūlymai, kadangi neatitinka jų lūkesčių ir negarantuoja gyvenimo kokybės. Per šį mėnesį šalies teritorinėse darbo biržose bedarbiais buvo įregistruota 19,8 tūkst. asmenų, kai pernai tuo pačiu metu – 27,7 tūkst.
Gruodžio mėnesį padėta įsidarbinti per 13 tūkst. žmonių, iš jų 9,3 tūkst. – pagal neterminuotas sutartis. Veiklą, įsigiję verslo liudijimus iki 6 mėn. laikotarpiui, pradėjo 2,3 tūkst. bedarbių. Į aktyvios darbo rinkos politikos priemones nusiųsta 1,8 tūkst. asmenų. Daugiausia jų 1,5 tūkst. dalyvavo remiamojo įdarbinimo priemonėse.
Darbdaviai gruodžio mėnesį teritorinėse darbo biržose įregistravo 12,3 tūkst. laisvų darbo vietų, tai 63 proc. daugiau negu 2009 metų tuo pačiu laikotarpiu.
Daugiausia darbo pasiūlymų buvo pardavėjams, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojams, dažytojams, siuvėjams, lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojams, virėjams, pardavimo vadybininkams.
Daugiausia darbingo amžiaus gyventojų sausio 1 d., buvo registruota bedarbiais Ignalinos (21,3 proc.), Mažeikių (19,8 proc.) ir Zarasų (19,4 proc.) rajonų savivaldybėse. Mažiausiai bedarbių buvo Neringoje (5,7 proc.), Birštone (10,7 proc.) ir Šiaulių mieste (11,3 proc.). Iš didžiųjų miestų daugiausia bedarbių buvo Panevėžyje (16,2 proc.).
Lietuvos darbo birža 2010 m. padėjo įsidarbinti rekordiniam darbo ieškančių asmenų skaičiui – 191,2 tūkst., nusiųsta į aktyvios darbo rinkos politikos priemones – 59,3 tūkst. Tuo tarpu veiklą pradėjo, įsigiję verslo liudijimą laikotarpiui iki pusės metų, 33,4 tūkst. bedarbių – beveik dvigubai daugiau nei 2009 metais.